As dirbau IKI bazej marketinge vadybininko asistente. Pries ateidama ten dirbti turejau svajoniu ir buvau kupina ideju. Taciau kai padirbau ten, teko pamatyti tikra kosmara. Nes ten vertinamas ne zmogaus protas, sugebejimai, o sugebejimas meluoti ir tureti draugu. Mano pareigose buvo 6 merginos, deja 4-ios nuo vystyklu pazistamos, mane pastoviai pakysinedavo, meluodavo vadovei, zodziu dare mano gyvenima nepakenciama. Turejau uz visus arti, jos tik sededavo prie kompiuteriu ir vaidindavo kad dirba, o as ir sunkiausias dezes tampiau ir viska dariau, kol gavau pilvo truki. Bet vadovei buvo ne motais, ji tikejo tom senbuvem, kurios is kaimo, alkoholiku islindusios. Isdirbau 8 men, visas darbo laikas - tik asaros, miego vos pora valandu, nes turedavau darbe buti valanda pries pirma, ir iseidavau paskutine, virsvalandziai, atlyginimas 800 lt, o budavo tik 500 lt. dar vis visi rekdavo saukdavo, zemindavo, sakydavo kad per mazai darau ir panasiai. Zodziu meciau darba, likau suluosinta, suzlugdyta, iskaudinta, nenorejau gyventi.. atsiduriau ligonineje....O buvau ispeta, kad neiciau ten, kito skyriaus darbuotojai jau man seniai sake eiti is tos vietos, bet as tiesiog nepaklausiau, nes netikejau, kad zmones del karjeros gali buti tokie ziaurus. Dabar tos kaimietes, tikriausiai jau paaukstintos, bet kokia to kaina? Karjera pastatyta ant kitu zmoniu skausmo, vargo kanciu ir suzlugdymo? Ziauru.. tai buvo berods 2008 rudeni - 2009 ziema